„Juozas Lukša-Daumantas buvo išskirtinis partizanas. Šis žygis tegu tampa istorijos pamoka ir vyresniems, ir jaunesniems žygeiviams, taip pat – padėka tiems, kurie aukojo savo gyvybę dėl Tėvynės“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išlydėjęs pėsčiųjų žygio, skirto Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo ir 70-osioms žūties metinėms minėti, dalyvius.
Žygeiviai įveikė 18 km Prienų apylinkėmis, kurios mena Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanus – Juozą Lukšą ir jo bendražygius. Žygio metu viename didžiausių Suvalkijos partizanų mūšių – Degimų kautynių – vietoje partizanų kovos paslaptis praskleidė Lietuvos kariuomenės viršila Ernestas Kuckailis, išsamiai tyrinėjęs Degimų kautynių vietovę, atradęs istorinių radinių joje, atkūręs kautynių eigą ir apie tai išleidęs knygą.
Be šio pėsčiųjų žygio – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo dieną, žygeiviai bus kviečiami birželio mėnesį į savarankišką žygį aplankant Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės, kuriai priklausė ir Juozas Lukša, kovų vietas.
Taip pat Jono Žemaičio aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos nuo gegužės 11 d. eksponuojama nuotraukų paroda. Visą mėnesį, iki birželio 16 d., ji kviečia prisiminti išlikusiose nuotraukose atsispindėtus J. Lukšos ir jo bendražygių gyvenimo ir kovos epizodus. Mokiniams skirta nauja Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta edukacinė vaizdo pamoka „Miško broliai: kovos ir kasdienybė“.
„Su Juozo Lukšos vardu siejama daugybė pačių įdomiausių istorijų, kurios pateko į Lietuvos partizanų istorijos aukso fondą: prasiveržimas pro geležinę uždangą, grįžimas į Lietuvą pačiu nepalankiausiu metu, legendomis ir įvairiausiais mitais apipintas jo veikla Lietuvoje paskutiniais metais iki žūties. Kalbėdami apie Juozą Lukšą kalbame apie visą lietuvių rezistenciją“, – kviesdamas pažinti šią išskirtinę asmenybę sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Juozas Lukša į pasipriešinimo kovas įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo. Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas. Juozas Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.
Juozas Lukša konspiracijos tikslais naudojo įvairių slapyvardžių: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Mykolaitis ir kt. Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos“.
Nuotraukos aut. Giedrė Maksimovicz-Alkema
Daugiau nuotraukų KAM Facebook paskyroje