Juozo Lukšos gyvenimo kelias

Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Juodbūdžio k. ūkininkų šeimoje. 1940 m. baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją.

Į pasipriešinimo kovas J. Lukša įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją 1941 m. priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo.

Vokiečių okupacijos metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Architektūros fakultete. Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui.

1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas.

J. Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.

1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.

1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.

Juozo Lukšos slapyvardžiai

J. Lukša konspiracijos tikslais naudojo įvairius slapyvardžius: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Juodis, Miškinis, Mykolaitis ir kt.

Juozo Daumanto slapyvardžiu J. Lukša yra pasirašęs savo atsiminimų knygą „Partizanai“.

Juozas Lukša dezinformacijos spąstuose

Arvydo Anušausko analitinis straipsnis „Juozas Lukša-Daumantas: legenda dezinformacijos spąstuose“.

Virginijos Skučaitės straipsnis „Siaubo pasaka apie lietuvių partizaną – žydų žudiką“.

Alfredo Rukšėno studija „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940-1941 m. biografijos puslapiai“.

Animuotą istoriją apie J. Lukšą-Daumantą, parengtą Užsienio reikalų ministerijos, stebėkite ČIA.