Birželio pradžioje baigėsi Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos (LKM) organizuotas Priverstinio parašiuto skleidimo šuolių kursas, jame dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kariai. Paskutinę dieną kurso klausytojai drauge su Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru atliko išskirtinį šuolį – desantavosi Degimų kautynių mūšio lauke (Prienų r.), taip pagerbdami žymaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto atminimą.

Pasak LKM Parašiutinio rengimo centro viršininko majoro Audriaus Miečiaus, svarbiausias šio kurso tikslas – parengti Lietuvos kariuomenei karius, gebančius atlikti grupėje priverstinio parašiuto skleidimo šuolius su ekipuote pagal NATO standartus. Tinkamai parengti ir kasmet kvalifikaciją tobulinantys kariai yra visuomet pasiruošę kartu su sąjungininkų kariais atlikti karinę desantavimo užduotį – priverstinio parašiuto skleidimo šuolį į užduoties ar pratybų rajoną.

Savaitę trukusį kursą kariai pradėjo nuo teorinės dalies: susipažino su judėjimo aerodrome ir saugaus elgesio taisyklėmis, nagrinėjo Lietuvos kariuomenėje naudojamus desantinius parašiutus ir įrangą, analizavo ypatingus nusileidimo būdus, veiksmus orlaivyje pagal signalus ir komandas. Parengiamųjų treniruočių metu klausytojai išmoko taisyklingai iššokti iš lėktuvo ir saugiai nusileisti su visa žygio ekipuote ir skyriaus ginklais, greitai susipakuoti daiktus, surinkti parašiutą, pasitraukti iš nusileidimo zonos ir toliau vykdyti užduotį. Po teorinės dalies ir parengiamųjų treniruočių kursantai su jauduliu laukė keturių šuolių parašiutu Pociūnų aerodrome ir penktojo – proginio – Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo ir 70-osioms žūties metinėms paminėti.

Paprašytas pasidalyti savo emocijomis klausytojas vyr. ltn. Povilas Verbyla prisipažino, jog kone daugiausia fizinių jėgų prireikė paskutiniam šuoliui su kuprinėmis, o psichologiškai sunkiausia akimirka buvusi išgirdus instruktorių komandą „Bortas stoja, ruoškitės!“ Kario teigimu, proginis šuolis yra graži iniciatyva, skirta pagerbti J. Lukšą, jo bendražygius ir visus partizanus.

Šia prasminga iniciatyva džiaugėsi ir kitas kurso klausytojas vrš. Ernestas Kuckailis: „Man partizanų kovos yra svarbios dar ir dėl to, kad jose dalyvavo mano senelis, be to, pats skiriu nemažą laisvalaikio dalį partizanų kovų tyrinėjimams. Be abejonės, J. Lukša yra išskirtinė asmenybė, pasiaukojimo ir ištikimybės priesaikai pavyzdys“. Vrš. E. Kuckailis sakė dar gyvenantis tomis emocijomis, kai nusileidus ties Klebiškio mišku, netoli vietos, kur kūrėsi ir augo „Geležinio Vilko“ rinktinė, jį apėmė nepaprastas pasididžiavimo jausmas dalyvaujant tokiame atminimo renginyje.

„J. Lukšos pasiaukojimas ir meilė tėvynei įkvepia. Labai džiaugiuosi, kad man teko garbė atkartoti šio partizano šuolį ir nešioti Juozo Lukšos mokymo centro emblemą“, – jaudulio neslėpė vyr. srž. Inga Daunoravičienė.

Proginio šuolio metu po besileidžiančiu apvaliu desantiniu parašiuto kupolu pirmą kartą suplevėsavo didelė (2,5 x 4,5 m) istorinė Lietuvos vėliava.

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos informacija ir nuotrauka. Daugiau nuotraukų ČIA ir ČIA