Kauno „Aušros“ gimnazijos istorinėje ekspozicijoje (paminėtas tarp kitų moksleivių Laisvės kovotojų).
Kauno technologijos universiteto centriniuose rūmuose ekspozicijoje (paminėtas tarp kitų universiteto kūrėjų, autorė Audronė Veilentienė).
Viena iš Kauno miesto gatvių pavadinta Juozo Lukšos-Daumanto vardu.
Kauno rajono Garliavos 3-ioji vidurinė mokykla 1994 m. pavadinta juozo Lukšos gimnazija, įkurtas Juozo Lukšos memorialinis muziejus, jame saugomos įvairios relikvijos. Gimnazijoje veikia Juozo Lukšos moksleivių ateitininkų kuopa.
Garliavoje viena iš gatvių pavadinta Juozo Lukšos vardu. Ji yra ilgiausia gatvė Kauno rajone, veda į J. Lukšos žūties vietą. Prie pirmojo gatvės namo 1990 m. pritvirtinta memorialinė lenta (iniciatyva – Kauno rajono Lietuvos Sąjūdžio narių).
Pabartupio kaime, žūties vietoje – memorialinis paminklas LLKS įgaliotiniui užsienyje ats. mjr. Juozui Lukšai atminti (iniciatyva – Antano Lukšos, skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algis Mikėnas), 2000 m.
Pirmą kartą Juozo Lukšos žūties vieta mediniu kryželiu, dabar saugomu Gimnazijos muziejuje, buvo pažymėta 1973 metais bendražygio Povilo Pečiulaičio-Lakštingalos, lydėjusio Juozą į lemtingą susitikimą su išdaviku Jonu Kukausku.
Veiverių seniūnijos Juodbūdžio kaime Simano ir Onos Lukšų sodyboje Kryžius tėvų ir sūnų: Vinco, Jurgio, Juozo, Stasio atminimui (iniciatyva Antano Lukšos, tautodailininkas Eugenijus Šimanskis), 1995 m.
Juozo Lukšos vardu pavadinta gatvė Juodbūdžio kaime.
Veiverių „Skausmo kalnelyje“paminklinė atminimo kompozicija žuvusių brolių: Jurgio Lukšos-Piršlio, Juozo Albino Lukšos-Skirmanto, Stasio Lukšos-Juodvarnio, atminimui (autoriai P. Petraitis, L. Juozėnas (Juozo Lukšos bendrakursis Kauno universitete), 1995 m.
Veiveriuose, prie Antano Kučingio meno mokyklos (buv. Mokytojų seminarija), – paminklinis obeliskas progimnazijos moksleiviui Juozui Lukšai atminti (iniciatyva Antano Lukšos, skulptorius Vidas Cikana), 1996 m.
Veiveriuose, Prienų krašto muziejaus ekspozicija, skirta Juozui Lukšai atminti (kraštietės Marijos Lisinskienės iniciatyva), 2008 m.
Veiverių seniūnijos Šilavoto miestelyje Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės memoriale Juozas Lukša įamžintas tarp kitų 530-ies kovotojų (iniciatyva Antano Lukšos, skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algis Mikėnas), 2003 m.
Prienų krašto muziejuje ekspozicija Lukšų šeimai atminti (autorė – vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė), 2019 m.
Juozo Lukšos vardu pavadinta gatvė Prienuose.
Rukloje – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, pavadinimas suteiktas 2011 m.
Vilniaus dailės akademijoje įrengta memorialinė lenta studentui Juozui Lukšai atminti (iniciatyva – diplomato Stasio Antano Bačkio, pašventinta dvasininko Audrio Juozo Bačkio), 1991 m.
Juozo Lukšos vardu pavadintas skveras (2021 m.)
Juozas Daumantas (Juozas Lukša) „Partizanai“, Kaunas, 2005, (išleistos 5 laidos, išversta į anglų, vokiečių, švedų, ukrainiečių kalbas), Juozas Lukša-Daumantas „Laiškai mylimosioms“, Kaunas, LPKTS,
Antanina Garmutė, Išėjo broliai. Dokumentinės apybraižos. Kaunas, 2004.
Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Likviduoti Skirmantą.
Antanas Paulavičius „Partizanas Daumantas“ herojinė poema, Kaunas, 2006.
Vida Uršulė Ruseckienė, Laisvės rūmą architektas. Istorinis romanas, Kaunas, 2007.
Vytautas Juodsnukis, Suvalkijos partizanų takais. LPKTS, 2011.
Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII Vatikane. 1947 m. rugsėjis, LPKTS, 2001.
Sovietinių šmeižikų knyga: M. Chienas, K. Šmigelskis, E. Uldukis, Vanagai iš anapus. Vilnius, 1960 m.
Dokumentinis filmas „Baladė apie Daumantą, režisierius V. V. Landsbergis, 1995 m.
Įtempto siužeto istorinė drama „Vienui vieni“, režisierius Jonas Vaitkus, 2003 m.
Spektaklis (godos) „Ir vėl iš Tavo kraujo kelsis Lietuva“, režisierius Povilas Mataitis.
Dokumentinis kino filmas „Nematomas Frontas“, režisavo Jonas Ohmanas, Vincas Sruoginis, Markas Johnstonas, 2015 m.